Visuotinė kunigystė ir Dievo tauta
1Taigi atmetę visokią blogybę, visokią klastą, veidmainystes, pavydą ir visokias apkalbas, 2lyg naujagimiai trokškite dvasinio, neatmiešto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui, 3jei esate patyrę, koks meilus yra Viešpats.
4Ženkite prie jo, gyvojo akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus. 5Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų. 6Todėl Rašte pasakyta:
Štai dedu Sione kertinį akmenį,
brangų rinktinį akmenį;
kas tiki jį, nebus sugėdintas.
7Tad jums, tikintiesiems, atiteks šlovė, o netikintiesiems
tasai statytojų atmestasis akmuo
tapo kertiniu akmeniu,
8suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola.
Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti.
9O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. 10Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.
11Mylimieji, aš maldauju jus kaip ateivius ir svečius susilaikyti nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą. 12Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna pavyzdingas, kad nors dabar jie šmeižia jus kaip piktadarius, pažinę jūsų gerus darbus imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną.
Apie klusnumą
13Būkite klusnūs kiekvienai žmonių valdžiai dėl Viešpaties: tiek karaliui, kaip vyriausiajam, 14tiek valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti piktadarių, išaukštinti gerųjų. 15Mat tokia yra Dievo valia, kad gerais darbais nutildytumėte neprotingus ir neišmanančius žmones. 16Elkitės kaip laisvi, ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai. 17Gerbkite visus, mylėkite brolius, bijokite Dievo, gerbkite karalių.
18Šeimynykščiai, su visa baime būkite klusnūs šeimininkams, ne tik geriems bei švelniems, bet ir įnoringiems. 19Tai malonė, jei kas pažindamas Dievą pakelia vargus, kuriuos nekaltai kenčia. 20Menka garbė, jei jūs kantrūs, kai esate plakami už nusikaltimus. Bet kai esate kantrūs, darydami gera ir kentėdami, tuomet jums nuopelnas Dievo akyse. 21Juk jūs tam pašaukti, nes
ir Kristus kentėjo už jus,
palikdamas jums pavyzdį,
kad eitumėte jo pėdomis.
22Jis nepadarė nuodėmės,
ir jo lūpose nerasta klastos.
23Šmeižiamas jis neatsikirtinėjo,
kentėdamas negrasino,
bet visa pavedė teisingajam Teisėjui.
24Jis pats savo kūne užnešė
mūsų nuodėmes ant kryžiaus, kad numirę nuodėmėms,
gyventume teisumui.
Jūs esate pagydyti jo žaizdomis.
25Jūs buvote tarsi paklydusios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų ganytoją ir sargą.
